- šavalka
- šaválka scom. (1) NdŽ, LKKXIX115(Krš, Užv) menk. 1. Šl, Tv, Grg, Pln valkata, perėjūnas; plg. šašvalka: Kurs įsivelka nekviestas ir nepritinka prie žmonių, tas šaválka J. Šaválkos tokie, visur plaunas DūnŽ. Rinksys, rinksys [žmoną], i gausi kokią šaválką Rdn. Šaválkos tokios buvo, badu galėjo išmirti Pj. Valkiokis kaip šaválka po miestą, a darbo neturi?! Vvr. Mano sūnus ne toks, kad bėgtų paskui tokios šavalkos ir pasileidėlės I.Simon. Ta šavalka besivalkiojanti, o tas, turi būti, tebedrybso! Žem. Nebesiūsiu jau toms nelemtoms boboms, neniekins manęs kiekviena šavalka! LzP. 2. tinginys, lėtadarbis: Šaválka, kuri pasilikusi velkas prie darbo J. Kaip šaválka led atsivilkau J. Valkiojas sava diena kaip šaválka J. 3. apsileidėlis, nevaleika: Apsileidusi gaspadinė vadinas šaválka J. 4. apie pasileidusią, nerimto elgesio moterį: Ir tu nori, kad doras žmogus su tokia šaválka šnekėtų?! Vkš. Susirado šaválką tokią i tampos patoriais Žr.
Dictionary of the Lithuanian Language.